- vienumas
- vienùmas sm. (2) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, víenumas (1); ŠT47 žr. vienuma: 1. L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ Negaliu prie to vienùmo apsiprast Všk. Vienumè visą amžių pragyveno Jnšk. 2. Vienumo jausmas rš. O aš juk viena ir viena. Tiek pakyri tas vienumas, kad ir su višta, su medžiu pradedu rokuotis R.Gran. 3. Pasaulio vienumas ir objektyvumas EncIX1175. 4. N, K, Š, Rtr, KŽ vienybė, vieningumas: Antra, ižg šalies sandoros ir víenumo ištikimųjų, idant visi suderėtų priėmime teip brangaus Sakramento DP140. 5. FT, DŽ, NdŽ, Vd bendrumas, artumas, vienodumas: Šią knygą sudarančius įvairaus dydžio ir netgi žanro kūrinius jungia požiūrio vienumas rš. Traicė yra esentijose, o personoje vienùmas DP406. Pačiuose tad geruose [Dievas] yra tuo būdu, jog vėl su jais yra per vienùmą valios DP599. | Aristotelis savo poetikoje reikalavo trijų vienumų: veiksmo, vietos ir laiko rš. Retai kur liaudies dainose pasitaiko išlaikytas vaizdo vienumas B.Sruog.
Dictionary of the Lithuanian Language.